Surankiojau raides kaip grūdus ir varganas mintis pasėjau. Vešliai sudygo žodžiai, vienas už kitą brandesni. Paskui po gležną želmenėlį išdėsčiau ant juodos lentos. Išėjo sakinys, kurį kiekvienas perskaitęs gal pamąstys:
ar pinigas mokyklą jam atstos?
Kapsė
2010-04-10 18:02:22
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-04-11 09:22:22
Grūdas prie grūdo – ir aruodas... pasirinkimui, pirmenybei, prasmingam pamąstymui, turbūt visais laikais svarbiam. Trumpai, bet svariai.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-11 07:38:10
Pasėtos varganos mintys,sudygo brandūs žodžiai.Gal ir vertėjo sėt...O perskaitęs tą sakinį,kiekvienas savo mintį augins.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-10 22:34:51
Daigai brandūs? Drįsčiau nesutikti.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-10 19:33:21
Aš tekstą supratau kiek kitaip. Ne apie mokslo kainą čia tikrai, bet apie skirtingas vertybių skales. Prasminga mintis, (ale) visai nesuvalkietiška :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-10 18:47:19
brangūs geri koledžai, su puikiais dėstytojais, ir mokomosios medžiagos priemonės brangios, ką čia ir besakyt.
\"nepatiko man tas jūsų ale mokslo stebuklas...\" panegirika čia mintiniu atžvilgiu, darželinio amžiaus vaikams eiliukas, bet vis tik neklaidinčiau. (mokslas mokamas.)