Iki ašarų.
Man irgi skauda ,kad tikrovė tokia.
O,kad tose ligoninėse tikrai dirbtų tie|maži dideli žmonės|,kurie padėtų užmerkt akis senatvei.Lengvai,neskausmingai.
Imu,nes labai paliečia.Ačiū.

klausimas pabaigoje įprasmina tą tekstą, gal todėl, kad žmonės vis nori būti guodžiami, o guosti turėtų suaugę. Taip buvo buvo vaiko jausenoje, vis užuojautos geisdami, ir tik žiū... o jau laikas apleisti tą kūną, kuris buvo lyg ir nuosavas, bet laikinai...

Būna, žiūri iš šono, žmogus bejėgis, gerutis, švelnutis nabagėlis, o pasirodo pavyzdžiui kai tas žmogus dar buvo buvo pačiame fizinių jėgų žydėjime, išreikalavo savo mylinčio ją sūnaitėlio, kad pastarasis marčiai uždraustų į darbą eiti, ir jis pakluso mamutės norams. O gal vaikus pardavinėjo, savo, pavyzdžiui kiek tokių būna, vis naudodamiesi tėvo ar motinos kultu, taip vaikystėje jau vaikus savo priveikia, kad paskui atsiima savo. Būna ir iš viso į vaikų namus atiduoda, ligoninėse palieka, naujagimius, ar iš viso, sniegui nutirpus pasimato lavoniukas naujagimio, randa šiukšlių konteineriuose ir panašiai...
nesupaisysi tų žmonių, kokia ten ta prieš istorija, o daktaras irgi žmogus. Kur eina, visur moka, (jei korupcija klesti,) tai pas jį atveža jau bejėgį,seneliką, o jis žiūri į jį, ir pataiso jo tik sunegalavusią kūne vietą, teisingai, su teisingais medikamentais, visiškai neglostydamas ir neįsileisdamas į save dvasinio bejėgiškumo, to žmogaus, kam jam tai, tegu tada eina pas psichoterapeutą, psichoanalitiką, ar pas kunigą į bažnyčią...
o būna tokių gerų šiltų dvasingų, bet reikia taisyti skrandį, o jis taiso galvą, mat ją dažnai skauda nuo skrandžio...
geras paskutinis sakinys, kaip vaikas vis nori gailesčio, o kai jau pagaliau išauga - žiū kad viskas jau laikas tą kūną palikti - jis tik laikinas.Kūrinukas nuobodus, beveik, būtų, jei ne pabaiga, kuri tą visą bejėgiškumą, taip gražiai apvainikuoja: Kodėl toks trumpas žmogaus gyvenimas, vos pradedi juo mėgautis, o jis jau besąs nugyventas.? klausimas pabaigoje įprasmina tą tekstą

Yra tokių žmonių. Net neabejoju, kad jie veždami savo motinas , uošves, senelius, tėvus visų pirma susišluoja jų santaupas. Na, o Daktarai. JŲ būna įvairių. Turėjau garbės bendrauti su Sirvydžiu. Žmogus iš didžiosios raidės. Na, o štai net penki šakių rajininės ligoninės gydytojai šiuo metu teisme už sistemišką kyšininkavimą.

...toks ryškus šis epizodas. Patiko.
kai grįžau po mamos aplankymo gimtinėje - taip širdį suspaudė - negailestingo laiko varžtai...
kuo gali tapti šeimynykštis, kai siekia naudos iš motinos dar jai gyvai esant...

Kažkas kažkur lyg taip;
Žmogus eina tarsi \"atbulas\"- jo gyvenimas yra mirtis, o pats gali būti gyvenimo pradžia\"
Aaaa, vaaa kas taaaip! Tai Viktorija Daujotytė, rodydama į J.A. Herbačiausko kūrybą.