Nėra nakties, vien keistas jausmas:
Bijai kartu ir nebijai kažko.
Dar, rodos, milžinas pagautų,
Dar pulsas tvinksi lyg norėtų ko.

Nėra dienos, vien šiaip bėgimas –
Tolyn, pirmyn, atgal vėl tas pats.
Iš rankų akmenys ir gėlės slysta,
Pagarbina vainikais kai kada.

Nėra širdies, nėra kas tau šypsotųs
Sapne arba bent verktų kas...
Dvi saujas tik nešies kaip godą,
Dvi nepradėtas dar dainas.