***

Kuomet palies mane šviesa,
Aš tapsiu jos vergijoje laisva.

Kada apgaubs mane tamsa,
Aš džiaugsiuos jos juoda tiesa.

Kai kūdikis pažvelgs man į akis,
Atversiu jam pasaulio ydas.

Danguj prie vartų pasitikus Dievą,
Paklausiu jo apie gyvenimo vertybes.
Ramyra

2010-04-07 21:13:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2010-04-11 10:52:31

Toks filosofinis kampavimas. Reikia graužti, bet skanu.

Vartotojas (-a): Ramyra

Sukurta: 2010-04-08 09:01:22

kvinta, šiuo atveju lyrinis herojus nusivylęs savim, pasauliu, dar tik ieškojimuose. Todėl ir kalba su sarkazmo kartėliu.
Datos nenurodžiau. Kūrinėlis parašytas šešiolikos.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-04-07 23:09:49

kol šviesa lyriniam herojui bus (reikš) tik vergiją ir nieko daugiau (citata iš teksto):

Kuomet palies mane šviesa,
Aš tapsiu jos vergijoje laisva
(citatos pabaiga)--------- tai kūdikiui, pažvelgusiam, tam lyriniam herojui į akis, tas lyrinis herojus tegalės papasakoti tik vergo pasaulio tiesas, ir nedaugiau apie šviesą (kurios akivaizdoje yra suvokiama paraleliai ir erdvė - vadinama /tamsa/) ir ne daugiau... citata iš teksto: Kai kūdikis pažvelgs man į akis,
Atversiu jam pasaulio ydas.
--- (citatos pabaiga.) bet vergija - tai tik jo suvokimo modelis, tik labai ribotas šviesos suvokimas...
visi kūdikiai, kur kas turtingesni, taip kaip jie yra dar nirvanoje (toje dvasinėje būsenoje, tik nesuvokia to sąmoningai.) o kad vėl sugrįžti į tą būseną jau sąmone - tam ir gyvenimas. (nirvana - tikrai ne vergija.) gal neverta kūdikiui taip, pažvelgusiam į akis?..