Batus išaugau, drabužius suplėšiau,
Likau nuoga tarp vėtrų įkyrių.
Senų dienų skutai tik įsirėžę,
Daugiau aš nieko, nieko neturiu.
Tai kuo gi man su tavimi dalintis,
Jei sauja atgniaužta visai tuščia?
Vien mintys, ilgesingos mintys,
Jos gyvos, kol esu aš čia, dar čia.
Slepiu ir saugau jas, šviesa pridengus,
Nupusto vėjai - ir siela nuoga.
Per dangų debesys tiršti ir tankūs,
Bet saulės ieško ištiesta ranka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramyra
Sukurta: 2010-04-07 20:53:04
Nepabijota apnuoginti sielos. Patiko. Ačiū.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-04-07 18:11:43
Atvirumas pasauliui, šviesos ieškojimas, gražu...
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-07 15:30:05
Surasi saulę debesų pūkuos ir daug laimingų netų gegė iškukuos...
Anonimas
Sukurta: 2010-04-07 15:29:10
turi būti: primąStyti, įvėliau klaidelę :)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-07 15:27:58
...mintys didelis turtas. Juk galime tiek visko primątyti... Patiko.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-04-07 14:31:05
Tikra ir jautri... Svyruoklė.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-04-07 10:57:41
...visada mes einame į šviesą, jautrus darbas...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-04-07 10:16:47
ir saujos tuščios,ir mintys nuogos,o rankos siekia saulės,taip jau būna,kai vis dar nori turėti ir duoti...