Na žingsnių pirmųjų
Jutau tavų runkų,
Ir ait’ buvā drūsiau,
Kai arti buvai tu.

Ir duonās plutēlį`,
Ir pirmų uogēlį`
Išmokē Tēvēlis
Par pus pasdalint’.

Kai āšarās graužē
Mum nā skausmā akis,
Išmokē Mamutē
Viens kitų ažjaust’.

Mākyklās takeliai
Saniai ažužėlā,
Stovi tuščias namelis,-
Tėvų ti nebėra.

Jau mina anūkai
Sau naujus kelalius,
Ā mums gi belieka
Tik palaiminti juos.

Taip norisi kartais
Un slinksčią susė`st’,
Kaip vaikystej kadais,
Tylumoj pasādėt’.

Pā daugeliā metų,
Kol namelis stāvės,
Metú Kūčių švintų
Gal susė`sme mes vėl.

Ir tadu kaip kadais,
Mana mielas bralau,
Mes duonas rēkēlį`
Minty laušme par pus.

Mes laušme rēkēlį`
Ir ainiam linkėsme,
Brungint’ tēviškėlį`
Ir gyvint’ darnume