Nebejaučiamas šaltis ir, tikiuos,
Nebejaučiamas nerimas.
Surambėjusios akys
Nebeatskiria pykčio.
Visą savo pasaulį į pelenus
Nubarstai ir numoji – netyčia.
Šitaip dūžta mažyčiai gyvenimai,
Mikroskopiniai siūlai nuplyšta
Ir pakimba skaudus, bet neregimas
Voro tinklas ant kaimo žilvičių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2010-04-02 20:54:03
Patiko paskutinės keturios eilutės - pajutau lemties skausmo energiją.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-02 12:00:28
Skausmas reikalauja labai daug energijos,
pirmi posmai (ypatingai pirmas) rodo kad lyrinis subjektas jau ant tiek jos neturi, kad jo net demonai apsėsti negali, apsėsti ir išsekinti, nes nėra kam išsekti.) paskutinės dvi eilutės poezija, gražu, bet minties atžvilgiu, tuščios. Prasilenkia.