O dežavu, o dežavu
Kasdien keliuosi ir verkiu
Kasdien tikiu ir vėl krentu
O kitą rytą: dežavu...
Tavęs ilgiuosi, bet
Kertu : kad nevalia...
Ir vėl verkiu...
Savęs, Tavęs ir daug kitų
Širdžių vienatvėj pasmerktų...
Kas vakarą meldžiu atleist
Ir atiduodu saugot meilę,
O rytą vėl - kaip ubagas
Prašau grąžint nors mažą dalį...
O dežavu, o dežavu...
Mes krentam, kylam vis ratu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-04-01 12:04:32
tokia jau žmogaus prigimtis-klysti,taisytis,melstis ir vėl klysti...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-01 11:52:51
Jausminukas. Ta meilė visada aprašoma atvirai - tiesiogiiai. Net banalu.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-01 09:59:32
...meldimas toks jautriai žavingas.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-01 08:22:49
gražus Didžiosios savaitės sielos abejonių išsakymas... dežavu :)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-01 08:10:19
Gerai, kad rytas galingesnis už naktį. Nors dalį meilės gali atsiimt iš nakties.
Per daug mes jai atiduodam. Gražu.Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-01 00:16:56
Tik ratu... Tai ir yra dežavu :)
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2010-04-01 00:04:52
Muzika. Sako, jog kiekvienas menas nori būti muzika =)
Galbūt tai tiesa. Skaitydama mintyse dainavau. Padebesių muzika ir tikri žodžiai iš dangaus.
Ačiū =)