kai vakarai vėjuoti
gėriuosi drebule liauna
tyliu
kol pirštai ilgesio graublėti
jai supina kasas ryte
kai vakarai nebylūs
o mano drebule miela
susitinku
save aš abejingą, lėtą
skandinantį maldas vyne
kodėl kai vakarai vėjuoti
blaškaus
o mano drebule miela
po slėnį nerimu užlietą
dar gimsiu gal kada
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-03-31 06:28:44
Matyt, kažkas sieja su šiuo medeliu, kad taip jautriai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-30 22:25:43
Labas mielas eilėraštis...taip pozityviai nuteikiantis, lengvai plaukiantis :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-30 22:09:46
nežinau kaip čia dabar, juk drebulė girdima ir be vėjo... kam dabar čia tas vėjas.
šiaip tai lyriškas eilėraštis - su gamtovaizdžiu. kaip daina kokia truputį.