Santrauka:
Žvelgiant iš amžiaus kalvos
Man patinka pavasario eilės.
Mėgstu vasaros posmų klausytis.
Apie pirmą, nekaltąją meilę
Po beržais, po liepom, žilvyčiais.
O rudens liūdnos eilės graudena,
Nors spalvingos ir turiniu brandžios.
Gal todėl, kad esu jau senas,
Ir gerokai sukandžiotas kandžių...
Žiemos eilės snieguolėmis puoštos.
Tik deja – leduos surakintos.
Gnaibo sielą kaip šaltis skruostus
Ir atrodo kaip gėlės nuskintos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-03-30 18:35:08
Ir gerokai sukandžiotas kandžių...
Linksma savikritiška mintis. :)
Visi metų laikai savotiškai mieli ir gražūs, juk įvairovė gyvenimą praturtina įspūdžiais...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-03-30 15:26:04
palietė. Įrodėt,kad meilė visapusiškai graži. :)
\\Sukandžiotas kandžių\\...Geras.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-30 13:02:48
Švelni, šiek tiek melancholiška būsenos išraiška... man labai artima ir suprantama... Ačiū
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-30 12:58:55
Žinote ir aš sutinku, kad pavasario eilės turėtų teskambėti: juk viskas praeina ir tampa nereikšmingu :)...bet kol tūno mumyse troškimų kipšiukas - tai ir varstom, šaukiam, kankinamės, reikalaujam, dejuojam...o juk viskas taip paprasta: tik mylėt ir džiaugtis :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-30 12:44:53
nėr\' laimės po alyvom :)