Patiko kūrinys.Ypatingai antras posmas.

aš vakar kaip tik su gyvenimu kalbėjausi, sakė jam trūksta suknelės ir žalių batelių, o maisto užtenka, nusistebėjau, vis tik vyriška giminė - suknelė, bet nieko nesakiau, prisiminiau, kad ir su sutanomis vaikšto žmonės, o dar graikus prisiminiau, tai supratau. bet nieko panašaus gyvenimas nesakė:
//Kad laimė žengtų kaip nuotaka
Skaisti rytdienai, ne sau -
Gyvenimui !//

Laumele, ugnies tamsoje nepaslėpsi, (nuo akių) ir ugnis tamsoje nepasislėps, nuo naktinio drugio sparnų,
o Saulė nešviesti negali, kaip tu ar aš pavyzdžiui nekvėpuoti...

geriau vaikas kur čiurkšlę sugniaužia, kaip tame japoniškame haiku, sugavo atgniaužė ir nieko, (o toliau kaip Kernagis dainavo pagal puikią poeziją M/ Martinaičio, atgniaužia kumštį ir nieko - tik kraujo lašas nubėga...)

man ne jūsų tekstukas - pompastika, lozungas.
nepykite Laumele, bet kam meluoti... (o jums jei patinka, tai ir puiku. visi su savo pirštų anspaudais.)

paaiškinu :),,Raudą: keliais nuo vakar iki šiandien\"---klūpant

Pukus himnas Gyvenimui... Man labai patiko... :)