pusantro skiemenio

Širdyje pusantro skiemenio
Akyse taikiausio ilgulio...
Baltas lapas rankų laikomas
Žiūri žodį – verkiantį vaiką.
Supa švelniai ir plaukus liečia
To dangaus, ką negali turėti.
anamcara

2010-03-30 05:18:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-03-31 05:35:00

Verkia tavo žodžiai. Supamas dangus, kurio neturi. :) Jautru.

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2010-03-30 22:14:44

Skiemenio? Gal geriau būtų įprasta forma. Žinoma, nukentėtų ritmas :)

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-03-30 10:03:57

kartais širdyje užsikerta pusantro skiemenio,taikaisi į ilgulį... taip ir nenušauni...

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-30 07:59:02

kur 38
o ku tik 9. (dangus vienas). žinai - tylėk. išjunk teliką ir eik žiūrėt į naktį. laisva.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-30 07:25:33

To dangaus, kurio negali turėti... kaip nuostabu, kaip prasminga :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-30 06:35:42

pusantro skiemenio

Širdyje pusantro skiemenio
jei pataisysite žodį /skiemenio/ į žodį /skiemens/ - ir ilgulio atkris.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-30 06:31:54

aš širdyje girdėjau sprogimą, (gal kelėtą valandų prieš jį) ne širdyje, o širdimi bet širdies plotmėje, fiziniam kūne, ir balsus minios po to, jie neklykė - nustebusiai nesusipratę ramūs ir tiek. Tik nežinojau, kad taip gali būti iš tikrųjų - tai būtų pasąmonės srautas, jei rašytum kūrinį. O kad ir būčiau žinojus, kas gi iš to...
bet kad širdyje pusantro skiemens – beje, gal skiemens), ne tai esmė; esmė tai, kad sunku išgirsti tai, kas čia pritemta, po vėliava POEZIJA.
tuščias tas jūsų tekstas, negražus nes tuščias.