\"Dovanok, Viešpatie, man sparnus -
taip noriu pažvelgti į žemę iš paukščio skrydžio, -
maldavau eidama per žydinčią pievą.
Ant rausvo dobilo nutūpė ryškiaspalvė spungė.
- \"Kas tave atsiuntė, gražuoli drugeli?\"
O gal taip materializuojasi mūsų mintys ir mūsų svajonės?
Drugelis mostelėjo sparneliais ir nutūpė ant kito žiedelio.
Kada nors ir aš išmoksiu skraidyti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-03-30 15:10:41
Kaip svajonė.
Su pasižadėjimu. :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-30 00:42:13
lengvas ir pakylėjantis į skrydį - jums pavyksta :) ačiū :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-30 00:40:56
man eilės kartais suteikia skrydžio jausmą,ir rodos visa siela skrendi...
gal tai ir yra Dievo dovana besparniams?...
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2010-03-29 23:00:07
Ryškus paveikslas. Gyvas. Tik galėtų būti iš mažiau matytų motyvų/simbolių sudėliotas: kodėl nuolat greta žemė/paukščio skrydis, pieva/gėlės/drugeliai (tiesa, pasirinkta spungė jau įdomiau) ir greta visa - noras skraidyti. Tai nėra blogybė, bet ir nėra didelis pliusas. Originalumo cinkelis (spungė jo užuomazga), mano nuomone, tik suteiktų spalvingumo ir išskirtinumo. Bet visada autoriaus valia rinktis. Visai patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-29 22:55:45
Labai gražu :)...taip, gal ir materializuojasi :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-29 19:38:34
Svajomis skraidom jau, tai gal kada nors... Na, kad ir iš medžio :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-03-29 19:14:36
Ant rausvo dobilo nutūpė ryškiaspalvė spungė.
Šita eilutė nulydėjo mintis link vasaros pievų.... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-29 17:41:04
nutupė --> nutūpė.
kada nors visi išmoksim skraidyti;)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-29 17:15:15
...vaizdingai ir prasmingai.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-03-29 13:05:24
Ačiū. :-)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-29 12:22:19
Lengvos gražios mintys; :)