Paskubėk
Vis spigina ir
Spigina
Viltis bemiegė...
Paklydę žingsniai
Beldžiasi -
Tavim
Ir kasdienybė
Tinklą tankų
Raizgo
Gal paskubėk -
Ji užrakins...
Nusėda žiedo
Dulkė -
Vasarėja
Bet neužilgo
Obuoliai ims krist...
Po to vėl baltos
Burės laivo...
Šalna Tau
Plaukus ims dabint...
Gal paskubėk-
Nelaukia laikas.
Jis kartais
Būna
Toks graudus,
Netaręs žodžio
Tik išnyksta -
Tinklus palikęs
Be žuvų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-03-29 11:50:00
Nuostabu, Laumele,
linkiu sugauti nors vieną žuvelę, nepaisant kaip lietaus draudimo :-)
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2010-03-28 15:40:08
Dažniausiai taip ir būna. Lieka tinklai be žuvų. Patiko.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-03-28 11:51:00
Lengvutis, kaip vėjo gūsis. Gražu
Anonimas
Sukurta: 2010-03-28 10:10:00
Jūsų poezija auga. Labai maloniai susikaitė. Artima.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-28 03:54:32
Laumele, juk upė tavo stichija - jei net tavo tinklai lieka tušti, kam galėtų pasisekti?
O eiliukas geras - nerimas suspaudžia širdį.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-03-28 02:26:19
Aš, kaip žurnalo „Žūklė“ redaktorius, esu principingai nusiteikęs prieš žuvų gaudymą tinklais. Laumele, kad nematyčiau tokių bajerių... O visa kita labai patiko.