3

Šiandieną tu baries su protu,
Kuris lyg alkanas, užspęstas žvėris
Vėl bando kelią tau pastoti
Į vėtros geidžiamos duris.

Jisai tave apnuogina ir juokias,
Išstatęs kaukių parade,
O tu, lyg vaikas, patikli,
Dar gyveni laimingąja žvaigžde.

Ir per nutolstantį į miglą laiką,
Sarkazmo šypsnį skaudų tu regi,
O atmintis tave lyg peilis smaigo,
Kai ilgesio ugny degi.

4

Tik neklausyk, ką vakar prikalbėjau,
Kartodamas lyg maldą rytmečio žodžius:
Dainuok audras man, ryto vėjau,
Ir guoski ilgesio medžius.

Tu pavargai, ir tau keistai atrodo
Kasdienės mano mintys ir darbai,
Bet retkarčiais pro skraistę juodą
Nušvinta lūžtantys žaibai.

Po visarege priešaušrio žvaigžde
Bent kartą teks ir man sustoti,
O tau, širdie, matyti, skirta
Kiekvieną rytmetį kraujuoti.

5

Patikėki, mano liūdna bičiule,
Kad nereikai graudinti vilties,
Kai troškimai, šešėliais sugulę
Vidur tos begalinės nakties.

Tu ir vėl man nepaklusi,
Per atolą dienų nuskubėsi,
Padalinsi tą laiką per pusę
Ir be žodžių tą maldą šnibždėsi:

Kolei skamba sidabras žvaigždžių,
Kolei liejas saulėtekių kraujas –
Aš tikiu, džiaugiuos ir liūdžiu,
Ir man mielas rytmetys naujas.

Bus tęsinys