Vabalo įkandimas sapne,
Tarsi gyvatės kirtis skausmingas.
Kraujas ištryškęs, pirštu užspaustas
Ir kuo jis čia dėtas...
Delnas, tarsi sudevėtas ieško atramos...
Dūžis į langą...
Kieme arklys, krauju putotas, ramus,
Siekia žolės.
Kaimynas įtūžęs, irgi kraujuotas, baisus.
Pasiūlymas praustis,
Nuimt tą raudonį,
Kur bado akis ir širdį sprogdina.
Ratuos stiklainiai sudužę.
Kas juos pripildys
Putojančio skausmo širdies,
Kad neišsilietų, nenuvarvėtų pro pirštus
Juoda gėla netekties.
Tai padaryti gali tik malda motulės
Už paklydusį vaiką.
Tik meilė begalinė,
Trykštanti iš motinos širdies
Lyg iš amžinos versmės.
Tik amžinas laukimas ir viltis,
Tik tikėjimas, Kad ateis gera baigtis.
Ir karstas tikrovės baisus
Lai plaukų daugiau nebežildys -
Amžinas laukimas,
Klaiki nežinia,
Maldavimai:
- Praplėškit debesis sunkius
Gėlos mnanos.
Tebūna ženklas man manojo vaiko:
- Aš gyvas ir sveikas!
Mama manęs lauk.
Sugrįšiu kada nors.
Ir lauks mamos vaikų. Lauksiu ir aš.
Lauksime amžinai vaikų, mes, mamos.