Leisk ištarti nors keletą žodžių. Pasakyti į priekį, kas bus.
Kai nutįsęs vasario varveklis paseks paskutinę savo pasaką. O praeivis nustebs, kad ant jo skrybėlės praeinant nebekaptels lašas.
Kai ledo lytis perplauks upę ir pabaigs savo kelionę ties senuoju šlaitu.Taip ir nesupratus, kur pati prapuolė po tokio pašėlusio lėkimo.
Leisk pasakyti, kas dar bus.
Kai sugrįžęs pirmasis vieversys savo trapia giesme sudrebins rytą. Ir pamatys dešimtis šypsenų, pakeltų į dangų.
Leisk pasakyti dar.
Kai krisdama paskutinė snaigė pavirs drugio ašara ir nusileis kūdikiui ant skruosto. Tokia šilta. Kaip pažadas.
Leisk pasakyti...
Pavasario žingsniai.
Jau nustelbė mano žodžius.
Tu klausaisi?..