Prašau

Pažadink
Ramybės dieną,
Uždek ją
Vilties giesmėmis -
Tada patikėsiu,
Kad Esi
Ir neklausiu
Tavo Vardo.
kristyan

2010-03-24 16:58:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2010-03-25 18:32:55

gal todėl.
kad JO vardą
žinai?
:)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-03-25 00:24:57

Tiesiog sustojau ir mąstau. Jūsų eilėse tokia erdvė, kad praplaukia ištisas jausminis gyvenimas įvairiomis prasmėmis, kryptimis. Mėginu suvokti savaip.
Nežinau, man nekvepia įprasta samprata Meilė. Jame jaučiu tarsi vidinį išsisakymą, troškimą, Meilę aukštesniąja prasme - platesne, gal būt. Norą prisiliesti prie Absoliuto ir nurimti, įkvėpti, kvėpuoti...Tiesiog Savyje, Savimi... Tai - mano interpretacija. Man ji - artimesnė.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2010-03-24 19:23:15

o gal čia ir siekta dualumo?

Anonimas

Sukurta: 2010-03-24 19:18:43

Apie Velykas? Ramybės diena, vilties giesmės... Gana sakralu. Žinau, kad čia meilės eiliukas, bet man labai į dievoiešką neša...

Anonimas

Sukurta: 2010-03-24 18:45:42

Nereikia klausti Meilės vardo, nes žodžiais ji neatsakys. JI tarsi nebylė, tačiau tobulai įvaldžiusi kitą, vos jos paliestiems, suprantamą bendravimo formą kuriai žodžiai yra nereikalingi.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-03-24 17:33:55

taip ir bus, tada ir vardo klausinėsit........