Pasilenk arčiau žemės,
Kuvinom rankom pasemk saują smėlio.
Pamerk jausmus bekraštėj jūroj.
Su tuo pačiu skausmu geliančioj krūtinėj...

Pamiršk saulės spindulį
Tai netikrą...
Kaip ir pasaulis paskendęs purvinoj baloj.
Su paskutine aušra akys užsimerks,
O aš vis dar šauksiu tavo vardą...

Pyktis...
Nevilties kupinu žvilgsniu,
Pažvelgsiu į tave,
Aš jau palikau...

Tai kas kad sapnai akli,
Tai kas kad jausmai tikri,
Aš čia amžiams palieku,
Prisimenu...
Tai kas kad vėl verkiu,
Tu visados šalia, manyje...
Prisiminimuose, širdyje,
Bet palieku tave...