Palaimink, motin, mano išėjimą,
Kelionėn dėki lino raštą
Ir vidur lauko, žydinčio dangum,
Man apdainuok šį šiaurės kraštą,
Kur baltą drobės kelią
Iš amžių audžia Lietuva,
Kur liną – dyviną gėlelę –
Linguoja vasara gelsva.
O rudenio skaidrėjanti erdvė
Laukus dabina drobių viltimi –
Apauga metais ąžuolo šerdis
Ir bėga baltas kelias su mumis.
Kol raštuos Lietuva marguoja,
Kol žemė ilgesio pilna, –
Lyg jūra nerami banguoja
Drobulės juosta amžina.