Kalbėjimas nakčiai

Be garsų kalbu nakčiai,
Juodos skaros
Vilnija ir leidžias ant veido.
Neįžvelgiu nieko,
Rodos, per jūrą brendu,
Tamsios, lėtos glamonės
Per kūną nurieda...
Kalbu maldą, sudėtą šiąnakt,
Ieškau šviesos kibirkšties.
Gal įskels ją
Artėjančio ryto aušrų pasagos?..
Bet naktis gili ir juoda,
Be žodžių, be jausmo,
Į delnus tik tvinsta
Juodas, tirštas dangus...
Juozapava

2010-03-19 20:20:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-03-19 22:45:13

...reikia su ja susidraugaut :)...su ta naktim, ji gera draugė...kaip ir vienatvė, jeigu susidraugauji :)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-19 21:44:43

pačiupinėt*:-)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-19 21:44:25

Kibus, aksominis kalbėjimas. Rimtas tekstas... Yra, ką pažiupinėt:-)