Be garsų kalbu nakčiai,
Juodos skaros
Vilnija ir leidžias ant veido.
Neįžvelgiu nieko,
Rodos, per jūrą brendu,
Tamsios, lėtos glamonės
Per kūną nurieda...
Kalbu maldą, sudėtą šiąnakt,
Ieškau šviesos kibirkšties.
Gal įskels ją
Artėjančio ryto aušrų pasagos?..
Bet naktis gili ir juoda,
Be žodžių, be jausmo,
Į delnus tik tvinsta
Juodas, tirštas dangus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-19 22:45:13
...reikia su ja susidraugaut :)...su ta naktim, ji gera draugė...kaip ir vienatvė, jeigu susidraugauji :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-19 21:44:43
pačiupinėt*:-)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-19 21:44:25
Kibus, aksominis kalbėjimas. Rimtas tekstas... Yra, ką pažiupinėt:-)