sujauktų minčių erdvėje išsiblaškiusi laiko šviesa
trupinėliais suvilgoma diena
trapumas ryto
užuolaida keliaujantis spindulys
klostėse slepiasi šešėliai
o gal aš juos paslepiu
pasilieku nakties laikui
jie tokie artimi užmiega dienos miegu
kai tik sutemos leidžiasi medžių kamienais
atpažystu juos
nedrąsūs artėja
glaustosi

jaukinuosi šviesai
stabteliu ties palinkusia figūra
žinau
tai būtis
linkteliu praeičiai
keliauju diena

šiandien iš naujo sutinku savo baimę
nerandu dienos linkėjimų
suprantu
nakties tamsioji surinko
negailestinga ji man
suklustu
šviesa šypteli
kokia tu rafinuota
visada žinai
įnoringoji sese dienos
įsileidžiu tave
nesiblaškyki

užmigusių pastelių spalvotuose gyvenimuose pasilieka makabriška nakties tamsa
spalvotų sapnų likučiai dulkelėmis
prisiglaudžia