pamenu...lyg sakytum:
ne pa mir šiu...
:)

Nusivijo piemenį...pamenu\". Labai gražiai pagauta.

Taip, dabar puikiai ir kūrinys, ir pavadinimas:)

Įdomu.Tarsi pačią eilėraščio mintį įriši.Ir tas piemuo.Gražiai sudėliota.

čia jau antras pavadinimas,pirmas buvo žiauresnis ;)

Santūru, o vis dėlto įtaigu. Man patiko. Tik pavadinimas, sakyčiau, ne tas... Galima būtų ir apskritai be jo apsieiti.

Pakeičiau į švelniau,bet apie tą nešvelnų irgi parašysiu,bet kitą sykį ;)

Perskaitęs prisiminiau senovinę dainą:
\"Beganydamas aš kaime
Piemenaitę sutikau
Ir skaisčiai raudoną rožę
Dovanų nuo jos gavau\"
Žinoma mažai ką šie žodžiai turi su tekstu, bet man iššaukė būtent tokias emocijas. Dėkui.

:-)

Sutinku su semema. Reikėtų ko nors švelniau:-)

netinkamas pavadinimas šiam tekstui

maloniai surinktas į skepetą;)

labai gražiai sudėlioti žodžiai :)
sukėlė keletą aliuzijų :)
ar tai, kas neatmegsta - šeimos ryšiai? mes dažnai susikuriame tikrovę, tarsi pabėgdami nuo savo brangiausiųjų artimųjų ir kamuojamės įsivaizduodami susvetimėjimą :) o tada baimėje grįžtame, verčiamės per galvą ir stengiamės \"ištaisyti\" padėtį, grįžti į šeimą :) o juk visada joje buvome :) nors tai ir ne mes nusprendėme :) va taip trupučiuką pagalvojau :)
niu velnioniškai patiko :)

Pavadinimas taip sau nuteikia. Pats tekstas - neblogai.

Lyrinis subjektas atsiriboja nuo išorinio pasaulio ir užsisklendžia savyje. Pirmosios keturios eilutės signalizuoja savęs surinkimą kaip metatekstą, tačiau gana miglotai išsireikšta. \"užrišti – kas neatmegzta,\" - kam užrišti, jei jau yra užrišta ir nebuvo atrišta? Trūktų vieno kito žodžio, reprezentuojančio lyrinio Aš savivoką. Dūmas, kaminas rodo, jog praeitis nyksta, nuo jos atsiribojama, ji yra kaip jau svetima erdvė. Neištartas žodis \"neįgavo kūno\", \"Aš\" persiunčia tą \"neištarą\" piemeniui. Ne piemuo ieško žodžio, analogiškai - avies, bet žodis piemenio. Nori būti surastas, išgirstas, ištartas. Kita vertus, čia Aš susitapatina su piemeniu, kuris bėga nuo tikrovės, telpančios žadėtame žodyje. Vaizdas yra sukurtas, tačiau irgi gana dviprasmiškas, motyvuotesnis taptų, jei aiškesnis būtų pirmasis posmas.

oi kaip išmintingai surinkta į skepetą :) ... dar pamenu, kai mano močiutė pinigėlius taip pat rišdavo į skepetos kamputį :)...priminė mielus laikus: pasiimu :)