Pasiklydusių sielų kelyje laiko tyla audeklą audžia
pasiklydusių sielų kelyje
įkvepi paskutinį levandų jaudulį
beprotiškai norisi jausti šokančių liepsnų liežuvėlius
baltoji tyla
sniegenų dainos
lango stiklu varvantys paskutiniai vakaro spinduliai
susisupi į prisiminimų rūbą
lyg duoklę atiduodi dienai
tyliai nuleidi uždangą
tartum amžinas laiko vienuolis suvynioji ritinius
sutrūkinėjusių laiko juostų pasiklydusiuose jausmuose uždarai
primityvus naivumas šypteli
mirkteli vienos akies rainele
nepamirši
niekada
pasaulio kuriame gyveno pasiklydusio laiko paukščio skrydis
pakirptų sparnų tuštuma
įvijų laiptų suktukais prasilenki
neatpažinta leidiesi į begalinę laiko tėkmę
su nostalgija pasivagi besiskleidžiančią nakties tylą
jausmų dykumoje kvepiančių žiedlapių pūgos
žinai
jos ne tau skirtos
liūdesio bangomis nuvilnija sutemos
supranti miražo klajojančią beprasmybę
sulaikai pasilikusį atodūsį
paskutinėje mano viltyje dūžtančių vitražų skambesys
koks švelnus prisilietimas
gyslomis tekančio kraujo amžinoji būtis
sukasi ratu
plevena
besidraikančių voratinklių gijomis pasipuoši
toks laikinas grožis
šiandien laukiau klausimo
kas tavo pasaulyje
sustingusių lūpų gėla
mano pasaulyje
laiko tyla
dykumoje pražysta obelys
skleidžiasi
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-03-18 00:58:55
Labai gausu ITIN gražių metaforų... ir šiaip - gillus... gilus... taip ir nuskęsti jame galima... :) patiko...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-03-17 19:08:56
Kiek čia visko daug...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-03-17 17:58:18
vis gilyn ir sudėtingyn
Anonimas
Sukurta: 2010-03-17 14:21:50
Darbas nėra lengvai skaitomas, tuo ir žavus, plati metaforų kalba, vaizduotei duodant peno.Geras darbas, ne viendienis.Patiko giliomis mintimis.