šiaip tai, (nuo pat parašymo pradžios, vis stabteliu vienoje vietoje, kaip ir rašant;) t.y. vienoje eilutėje galima pataisa:
yra parašyta tekste:
1.žiedlapiu kart į voratinklį,
o gal ir geriau stilistiškai būtų, bei skambumo atžvilgiu jei:
2. žiedlapiu karti voratinkly(j).
Arba dėti nosinę ir dar labiau poetizuoti, tai yra:
žiedlapių kart į voratinklį / drugio sparną — hieroglifą pievų; (tada jau kart žodelis įgauna kitą prasmę, bet man vis tik atrodo kad antras variantas būtų geriausias, tai yra: žiedlapiu karti voratinkly)

žavu.... :) ir ne tiesmukiška...daug peripetijų, man aktualių randu. Nenoriu analizuoti - priimu, kaip man reikia....

kas jums gerai nežinau, skaitytojau pasivadinęs niku kielė, nežinau ir žinoti nenoriu, o jei tai komentaras, blogai kiele komentuojate, tuščias kai kiauras viedras.
o kad trumpažanris yra poezija - taip tai tiesa.

Gerai, Kvinta, labai gerai!

\"Būties erozija\" kurią jūs kristyana matote antrame posme - jūsų interpretacija.
Man priimtinesnė žiema, už kurios pavasaris išaušta - tai gi, metamorfozės ir erozija jau savo esmėje skirtingi dalykai.
\"Ir pavargo Dangus stumti rudenį O lietus dužt Ant lauko į akmenį...
Miškas — paukštį giedoti išskridusį...\" reiškia greit sniegas (be pavasario obels žiedo nėra oboliuo ir lapo sudėvėjusio vasarą ant temstančios upės) jei dangus jau pavargo stumti rudenį pavasaris tas jau ant žiemos atbrailos - už kurios vėl pavasaris.)) ne visata žemėje - žemė visatoje - bųtis be visatos neįmanoma))

Lietus sujungia Dangų, žemę ir požemį, fokusuojama kosminė erdvė. Būties erozija ryškiausiai atsispindi antrajame posme. Puiku. Pritariu Kaimynui.

NUostabu. Nėra kito žodžio kuris tiktų geriau.

poezija...