Vandeny atsispindi pragaro
                                 gulbės.
Anie žavūs paukščiai deimantinėmis
                                 akimis.
O plunksnos tokios aštrios!
Vien nuo minties jas paliesti
Susikruvina pirštai
Ir rankos ima peršėti.

Pragaro saulė...
Juodas perlas
Bedantėj dangaus burnoje.

Ir miškai čia pilki.
Ant šakų tik voratinkliai.
Kaip ilgai jie nematė žiemos.
Kandys vilnos skonį pamiršo,
Jų dantys atšipo graužti medvilnę
                                  ir viskozę.

Tik juodas vienragis
Čia vaikšto smėlio baltumo
                                kanopomis.

Ir užkimus lakštingala
Slankos kojomis keverzoja
                                natas.
La minoras.
Apsnigtas paupyje karklas.
Pilnas riebių vikšrų.
Tik paukščiai dar nesugrįžo.

Pažvelk į mane.
Paraudusios akys
Ir susišiaušę plaukai.

Tarytum dvasia,
Taip ir likusi
Vėlinių priebuty.