Juozui Zaukai ir visiems Lietuvos knygnešiams

Iš sanskrito gelmių atkeliavęs,
Donelaičio vyžotųjų būrų nešiotas,
Baranausko ,,Šilely\" suošęs tyriausia gaida
Mūsų gimtas lietuviškas žodi,
Kiek tu amžių buvai tremtinys,
Kiek raudojai už grotų plieninių,
Kiek žandarų skalikai sekiopjo tave,
Kiek marino tave nekentėjai?
O tu gyvas. Vėl lyg ryto sidabro versmė,
Lyg ankstyvas laukų vyturys pakilai.
Tave šildė Bielinio sermėga
Ir drąsiųjų sūnų knygnešių meilė šventa.
Tave motinos supo ratelių dūzgime,
Sušvitai lyg žvaigždė Maironio eilėse
Ir Brazdžionio šauksme mūsų varganai tautai.
Tu liūdnuoju Širvio beržu siūruoji
Ir ringuoji gražiausioj gimtinės dainoj,
Mūsų gimtas lietuviškas žodi, –
Mūs gyvybė ir mūsų tiesa.

1989 03 15