Mano kelias mylėt ir kentėti.
Mano kelias nerasti Tavęs.
Saulė leidos pavasarį šiltą,
Taip norėjosi ja pasidžiaugt.
Tavo žodžiai išblėso į tylą.
Medžių šakos negrojo natų.
Mano širdį kraujuos paskandino:
„Išeinu, neieškoki kelių.“
Aš Tave akimis išlydėjau,
Maldoje palinkėjau sėkmės.
Tu norėsi sugrįžti dar kartą,
Bet manęs jau, deja, nebebus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-03-17 19:16:33
Apie natas - tikrai gražu.
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2010-03-15 23:11:50
Elegiški jausmai. Medžių šakos negrojo natų. - čia geriausia. Jei jausmai būtų paslėpti po savitais įvaizdžiais, metoforomis ir kt., Būtų eilėraštis. Nuoširdus.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-03-15 22:54:09
nustebau, perskaičius pavadinimą, dar labiau nustebau, perskaičius eilėraštį. Kadais, kai dar rašiau poeziją ar kažką panašaus į ją, buvau parašius eilių, pavadinimu \"Mano kelias\". Ir jo nuotaika buvo visiškai tokia pat, kaip ir šio :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-15 22:47:25
sako mes planuojam, o Dievulis juokiasi iš mūsų planų...praeis laikas: ir lūpos šypsosis: nejau tai aš buvau...