Kiekvieno ciklo ratas -
bus man puošmena.
Ir nebijau aš būti per spalvinga,
nebijau priminti sau, kad
žėri, tviska, skamba ant mano kūno.
Spindėti, pasislėpus po žemei nusilenkusiais,
audrų atgaivintais uosiais,
vilioti laumžirgius, ūkauti virš ežerų.
Aidėti, vaidentis jų mėlynuose šešėliuose.
Būti reiveriu, laistyti vasaros lietų,
vasaros šeštą valandą, birželį.
Bus man puošmena
mano nuorūka, mano dainos.
shmor
2010-03-15 00:20:32
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-16 07:59:20
tuščias tekstas. (baimei pagrysti (kuri tekste įrodinėjama /ta nebaime), reiktų motyvo)) gal tada kažkiek ir turėtų žavesio - jei tai būtų mintis ir ne lėkšta.
bet kokiu atveju išraiška skurdi - padrika (tiek apie menines išraiškos priemones - įvaizdžius) bet jei motyvą surastumėte, ( tam kalbėjimui apie kažkokią tai baimę, be jokios priežasties reiškiant tuo įrodinėjančiu kalbėjimu nebijau nebijau apie kurį tabaluoja tie visi laumžirgiai ir uosiai lietūs ir dainos, ) ir tas motyvas - motyvacija išgrįstų mintį (ne lėkštą - su filosofiniu prieskoniu) gal tada ir suskambėtų. (vis tik įvaizdžiai padrikoki nuobodūs.)
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-03-15 08:59:06
nuotaika pagauta. Gyvas, šiltas. Patiko.