paukštiškai

metas be įkvėpimo
čiurlenančiais žingsniais
paukštį į lizdą pasėjo

nebylūs aidai
triukšmaujančios tylos
gyslom ošia tolyn

kvėpuosiu tavim
sielgelmių vėjau
kol suanglėjęs
atplasnosiu ugnim
Cieksas Žalbungis

2010-03-12 22:32:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-03-13 21:40:19

Tikrai puiku. Tiek tekstas, tiek mintys...

Anonimas

Sukurta: 2010-03-13 15:53:47

Pabaiga graži.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-03-13 08:03:12

kūrėjas negali neplasnoti :)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-12 23:06:44

\"kvėpuosiu tavim
sielgelmių vėjau\"
taip ir padvelkia gaivuma lengva ... .

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-03-12 23:05:35

kvėpuosiu tavim
sielgelmių vėjau
kol suanglėjęs
atplasnosiu ugnim
...labai labai aistringais žaviais poetiniais potepiais nutapyta...

Anonimas

Sukurta: 2010-03-12 22:43:33

PUikus tekstas į kurį sudėta daug patirties. Tai tikrai darbas poeto. Ačiū.

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2010-03-12 22:43:06

kai šitoks kvėpavimas bei plasnojimas ir įkvėpimas turėtų būti čia pat,
ir kai metas toks...