Manei, kad liepų medų kopinėt
Norėsiu amžinai ir be vestuvių.
Deja, brangusis, tu apsirikai –
Aš išeinu palikusi, kas buvo.

Prisipažįstu, kad skaudu šiek tiek,
Jog nebandei manęs susigrąžinti.
Tave palikus tenka užmokėt
Tuo, ko nenoriu net sapne atminti.

Dabar jau stengiuos nesigręžt atgal,
Bet galvoje dar žvangina vaiduoklis
Vaizdais, kuriuos ištrinti neprošal,
O jiems išnykus man beliks tik juoktis.

Aš kaukę užsidėjus gyvenu -
Ar galima vadinti tai menu?