Mano liūdesio nakties sesė

mano liūdesio sese
meldžiuosi tik tau
tu suprasi
paguosi
debesys plaukė
nešė pūgą
skaudžią praeitį
vakaro tamsą
būrė būrėja obels sėklelėmis
ateitį
skalbė ledinis lietus
nugludino laiką
brangakmeniu pavertė
medžio rievelėmis
laikas skubėjo
kampe verpė audeklą voras
rezgė mintį
pasaką sekė
paveikslo rėmuose
saulė viltį spalvino
norėjai pakilti
angelui ranką paduoti
nereikėjo tavęs
nei dangui
nei žemei
glaustėsi
suposi
tinklas sidabro
už lango mėnulio švytuojantis sapnas
akyse pabėgusi vasara
išbarstė gėles
rožių žiedlapiais snigo per naktį
pavargusio kūno
aimana
vaikystė už lango
mėnulio jūroje maudosi
negrįžo atgal
nubrido
skliautais dangaus
voro tinklas
naktis
skonis pelynų
švytuojančio sapno rodyklė
Sutemų Sesuo

2010-03-12 14:38:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2010-03-12 23:00:47

lengvas ir nesugaunamas, paslaptingas tarsi sapnas....

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-03-12 21:06:53

...sidabrinėmis poetinėmis gijomis ataustas...

Anonimas

Sukurta: 2010-03-12 17:20:38

Labai nuoširdžiai džiaugiuosi Jūsų kūrybinėmis metamorfozėmis.

Vartotojas (-a): MoneLi

Sukurta: 2010-03-12 16:08:53

Man labai patiko: medžio rievelėmis laikas skubėjo ... daug įdomių žodžių sąsajų puikiai išsidėliojo visame tekste. Liūdesio kupinas kūrinys, tirpstantis tarp prarasto laiko, buriamos ateities, švytuojančio sapno, tarp čia ir ten...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-03-12 15:34:56

pelynų skonis liūdesio sesei.......

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2010-03-12 15:00:16

norėjai pakilti
angelui ranką paduoti
nereikėjo tavęs
nei dangui
nei žemei

Liūdesys, liūdesys... Kiekviena eilutė suskamba kaip Poezija.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-12 14:56:56

Kada kalba Žmogaus širdis ir jausmai, aš komentarų neturiu, nenoriu suteršti savo žodžiais išgyvento jausmo, tai ne proza, gal poezija su prieskoniu - gyvenimo, nėra banalu ar lėkšta.DĖKOJU.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-12 14:56:07

norėjai pakilti
angelui ranką paduoti
nereikėjo tavęs
nei dangui
nei žemei

taip daug kam būna...tik niekas taip lyriškai ir švelniai TO neperteikė kaip Tu.... Sveikinu

Anonimas

Sukurta: 2010-03-12 14:47:01

...tarsi Pakilimas iš tos...smegduobės. Nuostabiai raiškiai, įtikinamai ir taip poetiškai atskleidžiama Kančia...o po jos - būtinai - ateina Išsigelbėjimas.
Puikios išraiškos detalės kiekviename minties blyksnyje. AČIŪ.