Kas aš esu,
Kur aš randuosi,
Skraidau svajonėse,
Jausmų spūstį
Kas pasistengs mane suprasti
Dūšion pažvelgti,
Galbūt ten gėrio lašą rasti.
O gal ir nieko,
Bet suprasti,
Nedrausti, nelaikyti
Laisvai skraidyti,
Tarytum paukštis
Debesis paliesti,
Lietaus lašu,
Kritimo pojūtį pajausti.
Kas tu bebūtum,
Laimė, džiaugsmas, gėris
Vis tiek tave juk pavadins,
Tik žemės vabalėliu.
Ertis
2010-03-12 12:42:07
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-03-14 12:04:38
spūstį>>spūsty
Anonimas
Sukurta: 2010-03-12 16:02:45
na žemės vabalėlis nėra juk bloga... tų vabalėlių būna visokių, net ir drugelis ko gero tėra tik vabalėlis... Pabūt vabalėliu - geriau, nei kirminu...
Anonimas
Sukurta: 2010-03-12 14:53:02
...oi oi, pakartosiu: o man svari minties išraiška, gerai perteikta būsena. Gerai, kai Autorių kūryba yra įvairi ir savita.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-12 14:51:31
...o man svari minties i6rai6ka, gerai perteikta b8sena.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-12 13:19:15
Daug žodžių, maža minties.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-03-12 13:08:36
Labai daug vienarūšių, gal dėl to painoka...