Aš mintimis dažnai
Į praeitį sugrįžtu,
Svajonėmis - į ateitį skubu.
O praeitį nuo ateities
Atskyręs vienas žingsnis.
Jis pavadintas šios dienos vardu.
Rytojus - tai tik spindintis miražas
Nusėtas menamais rasos lašais.
Kažkas gyvenimui užgims
Trapus ir mažas.
Kažkas, kovot pavargęs,
Nebūtin išeis...
Liepa
2010-03-11 18:38:05
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-12 00:38:17
labai gražiai apie laiko ribas :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-11 23:50:52
Kaip man norėtųsi pakeiti antrą eilutę ir (aš čia pats sau)
Aš mintimis grįžtu į praeitį,
Svajonėmis- į ateitį skubu ir tt.Labai ryškiai emocinis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-03-11 21:45:52
teisingai parašytas
Anonimas
Sukurta: 2010-03-11 19:31:12
...kas sekundę kinta akimirkos...praeitin praeitin. Patiko, ypač antras posmas.
Vartotojas (-a): vraidras
Sukurta: 2010-03-11 19:21:29
logiškai, paprastai, gražiai ; )
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-11 19:06:40
užverkim praeičiai duris ir atlapokim langines į atetį,tik kovot nepavarkim patys su savim,kad neišeitume per anksti...
užkalbino eilės :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-11 18:54:59
\"Kažkas gyvenimui užgims
Trapus ir mažas.
Kažkas, kovot pavargęs,
Nebūtin išeis...\" - palietė giliai asmeniškai.
Vakar, šiandien, rytoj. Taip radome ir taip paliksime.