Leisk saulei pakilti ir žemę sušildyt.
Spinduliais glamonės, manęs nepalies...
Krantai tolimi, sudegę tiltai paskęs vandeny,
O viltys, kad naktys - paklys, nesugrįš...

...neištirpo sniege, balto ledo speige.
Neš srovė mus tolyn, praraja tik gilės.
Ir iš kur ta žiema?! Prarandu aš Tave.
Pasiliko tik pėdos siaurame kelyje.

Aš sugrįšiu atgal. Taip tylu ir tyku.
Ar nors kartą ėjai pažiūrėt kur esu?
Nelengva mūs dalia, Tu ne mano, deja.
Negaliu taip mylėt, jei Tavęs nėr šalia.

Nemiegojau naktim, dienos bėgo greityn.
Blėso žvaigždės danguj juodam debesy.
Tu stovėsi krante, nepasieksi manęs,
Nors norėsi dar kartą bent pabūti šalia.