Išbaidyti reiklios ir valdingos Būties
Sapnuose išsislapstė geismai, svajos, norai.
Jie maitinasi skiltim siaura jaunaties
Ir beveik patikėjo, kad džiaugtis - nedora.
Egzistuoja nubrizgęs šešėlis žmogaus,
Savitikslėj skubroj nuolatos pasiklydęs
Ir nepraskleidžia rankų,kad kitą priglaust,
Kai spalvingi sapnai ir pilka realybė.
Kas privalo atrišti kraujuotus mazgus
Ir nuo sielos apakusios raištį nuplėšti?
Gundo nuovargis gult ir daugiau nenubust.
Jaunatis per plati, kad sutilptų į lėkštę.
Jeigu sudėtum ją su nuosava delčia,
Gal pilnatis sugrįžtų į tave?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-03-09 19:54:08
Kai kur kliūva.
Po kad negalima rašyti bendraties. Gal dėl formos taip nutrupėjo.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-03-09 18:20:18
Žmogus nebenori būti tuo tikruoju žmogumi, ta būtybe, kuri privalo ne tik imti, bet ir duoti, deja... Sunku pasakyti, kur tos problemos šaknys - laikmetyje gal? Eilės pamąstymui, giliam pamąstymui. Puiku.