Aš seniai žinojau,
Aš seniai jaučiau –
Ne tenai klajojau,
Ne į tą keičiau
Savo dalią keistą,
Savo mintį, svają
Ir nebus atleista
Užu klaidą gają,
Užu išėjimą
Iš to krašto seno,
Kur tėvų ugnis
Vakarais rusena,
Kur išvydau dangų,
Kur įmyniau pėdą,
Kur geri aukštaičiai
Šitaip graudžiai gieda...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-03-09 20:06:37
Su stipria folkloriška muzika būtų puiki daina.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-03-09 14:02:26
Patiko Imu.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-03-09 13:10:30
lyriškai suriktuota ir mintis gera-\'\'kur įmyniau pėdą,kur geri aukštaičiai šitaip graudžiai gieda\'-tikrai graudžiai,nes ir aš aukštaitė
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-03-09 10:58:56
Dainingas tekstas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-09 10:46:14
:)...labai ramiai , gražiai pateiktas žinojimas ir apgailestavimas to, kas prarasta...patiko
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2010-03-09 10:29:01
Gal kada aukštaičiai išdainuos šį testą gražų.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-09 10:05:27
mokotės rimuoti?.. (toks eiliukas ir ne daugiau.)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-03-09 01:51:21
Nostalgija tėvų kraštui ir praeičiai. Geras darbas, pats rimavimo stilius labai mielas. Patiko eilėraštis.