...
išskalavau skalbinius
neišrašytų paklodžių hieroglifus
padžiaudama ant tvoros
negalvojau
apie šimtmečius
lai džiūva
išdžiūva ašaros kasdienės
batai išklypę
žemės apvalku sėlina
nedyla
eina
žmogus
vienatvės simbolis
meilėje
mylėjo?
niekuomet
niekuomet
___
skauduliuose savuos
tik
kentėjo
_______
geležinė
erdvė
radaa
2010-03-09 00:08:43
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-03-20 02:34:36
Tiesiog pasiimu.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-03-15 16:45:50
mylėjo...net neabejok...
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2010-03-14 19:37:47
Jausmas intensyvus. Kliūtų antroji eilutė viso teksto kontekste. Kita vertu, tekstą padalinčiau į dvi dalis: pirmoji iki batų ir ėjimo. Joje kalbama apie skausmą ir patirtį, jų praeinamumą-pastovumą. Likusioje - žmogaus akistata su ėjimu-gyvenimu, iškyla gyvenimo meilės ir vienišumo problema. Šioji būtų eilėraštis. Tuomet keisčiau paskutinių žodžių gramatinę formą. Bet... Jei noriu pasakyti, kad šioj geležinėj erdvėj yra ašarų pakalnė, kurioje eina žmogus, o eina jis tarp meilės-nemeilės, pirmąjį posmą kiek pakeisčiau, kad nebūtų didelio minties atotrūkio. Atotrūkį suponuoja žodis batai. Paklodę suprasčiau, kaip patirtį, gyvenimą, o šimtmečius siečiau su geležine erdve, erdve, kurioje žmogus išgyvena, permąsto savo gyvenimą. Kadangi tai jausmai, pasakiau, kaip jie man siejasi. O jausmai stiprūs, jaudinantys, besiskverbiantys gilyn. Paviršutiniškumo čia nėra. Žodžiai parinkti ir sudėlioti taip, kad suponuoja opozicijas, rodo pasaulio dualumą. Tad atveriamos opios egzistencinės problemos.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-13 20:58:59
Nepaprastai stipru. Be žodžių.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-12 00:40:37
šis gražus.
Vartotojas (-a): basikom
Sukurta: 2010-03-11 20:54:56
Man tragiškai patinka Jūsų kūryba. Nuostabuuuu!
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2010-03-11 14:40:20
o išklypę batai būna tokie artimi ne tik kojoms...
paliečiantys žodžiai.
Vartotojas (-a): Mlle Rien
Sukurta: 2010-03-11 14:03:53
Tas kelias nuo svaigumo iki relybės - super. Pasiimsiu. ;]
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-03-10 14:33:55
kūrinys sukomponuotas kaip monologas, bet jis ne "išpažintinis". Tai draminis kalbėjimas, nukreiptas į pašnekovą.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-03-10 10:35:38
Nuo truputį buitiškos pradžios pereita prie Žmogaus erdvės.
Vaizdingas ėjimas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-03-09 21:13:12
...nuostabios poetinės spalvos, talpinančios savy visą žmogišką egsistenciją...perskaičius junti visą tą gamą įaugusią į širdį...toks pojūtis...ačiū...
Anonimas
Sukurta: 2010-03-09 20:18:38
...pasakyta. drama.
sodrus. man ypatinga pradžia, ypatingos metaforos gerai fokusuoja minties gilumą.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-03-09 13:59:13
Stiprus...Į mėgstamiausius.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-09 13:51:37
Pabaiga tokia stipri. Geležinė.:)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-03-09 13:02:37
taip, be jos kančia , bet ir su ja nemažiau
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-03-09 10:51:17
Pradžia apsunkusi nuo hieroglifų, tačiau nuo batų man jau viskas gražiai suplaukė.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-09 10:13:17
labai gražu, ak kaip gražiai jūs išeikvojate emociją savo užsislėpusią jūsų smegenų pusrutulių gasmuose. labai labai labai puikiai, ilgi ir nesibaigiantys aplodismentai...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-03-09 08:59:12
...jausmų ir išgyvenimų kupinas darbas, nesumeluotai jautrus, iškentėtas ir tyrai nuplautas - ašaromis, su vienatvės prieskoniu, su noru tvirtybės, tarp vientavės ir skaudaus jausmo, lyg uždarytų jausmų - geležinės erdvės...puiku...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-03-09 00:37:37
Meilė yra maloni kančia. Kita vertus, juk netgi kentėti yra ne kiekvienam duota. Puiku. Kas jums visoms šianąkt pasidarė, kai paskaitau, tai ir mėgstamiausias :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-09 00:24:20
lenkiu galvą žemai... juk tiesa,kad ir erdvėj,bet geležinėj - žmogus...
komentuot daugiau - ne man,kiekviena frazė - tiesa,neužginčijama.