Pro langą matau, aš tikrovę
Šiukšlinė pilna, kita išversta
Atrodo, o kam aš stebiu ją
Na stovi, tiesiog prieš mane

Nors jos paskirtis visiem paprasta
Klaidinga manyti, kad ji pamiršta
Kai kas praeis šalimais nesustojęs
Kai kas stoviniuos, truputį droviai

Sunku pasiryžt, priversti save
Gal kas stebi, o gal mato Tave
Ridena likimas ne tavo valia
Gyvenimo nenumatyta praraja

Užgniaužęs gėdą, tu nematomu tampi
Renki, renki, renki
Tačiau tu savo sieloj ir esybėj
Tikrai kitokiu netampi