Čionai klevai ir liepos dangų remia,
Vingiuoja žalčio brydės rasose.
Apčiulba paukščiai šitą žemę,
Gražiausią ryto varsose.

Čionai šilai myluoja ežerėlius,
Sidabro upės pinas kasnykais.
Ankstyvas vyturys nuo grumsto kėlęs,
Giesmėm plasnoja rytmečio laukais.

Laisvūnas vėjas pina liepos kasą,
Bučiuoja saulė eglių viršūnes.
Kas netikėtų, jog ši žemė esa,
Tas nemylėtų niekad ir manęs.