Blaškosi po sodą vėjas,
Spardo jis rudens lapus,
Tvarką čia daryti nori
Lyg šeimininkas būtų jis

Pažvelgia jis į vieną kerčią
Ir slankioja lyg tinginys,
Pageltusi žolė tik šnabžda:
Pavasaris nebe toli

Gėlė nedrąsiai žiedą skleidžia,
Link saulės stiebiasi grakščiai
Kur buvęs, kur nebuvęs, vėlei
Jis lenkia gėlės stiebą nedrąsiai  

Trumpai pasisukiojęs, pasimaivęs
Nutolsta į laukus plačius
Šalta ranka pamoja
Primindamas, kad grįšiu aš pas jus