Kažkur ir aš, kažkur ir tu
Kažkur mes esame abu,
Kažkur ir Meilė ir Svaja
Tokia gyva, tokia tikra...
Nublanksta toliai svetimi
Ištirpsta laiko atminty,
Tik lieka tai - kas jungia mus,
Tiktai : gyvenam - juk svarbu...
Ar žvaigždės kris
Ar švies danguj,
Juk nesvarbu ar mūs keliai
Nutols ar vėlei vėl sueis...
Akimirka sujungus mus,
Palaiminta dangaus lietum -
Švytės laike ir širdyje!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-04 16:43:26
Trapios akimirkos žavesys...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-03-04 14:29:28
Akimirka sujungus mus.....švytės laike ir širdyje.
Puiku, nuostabu...
Anonimas
Sukurta: 2010-03-04 14:23:37
Tas užburiantis kažkur... O gal iš tikrųjų geriau, kad kažkur, nei šalia ir knarkia... :) Atsiprašau, kad suvulgarinau... Norėjau pasakyti, kad kuo daugiau jausmų erdvėje paliekama svajonėms, tuo Meilė gražesnė ir tyresnė...
Anonimas
Sukurta: 2010-03-04 12:17:29
...gražios akimirkos įamžinimas...tai nepasimiršta...jautriai ir švelniai paliečiama styga..
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-03-04 10:34:47
Iš akimirkų ir susideda gyvenimas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-03-04 01:44:03
Taip, gyvenime keliai sueina ir išsiskiria. Blogiausiai, kai jie abu šalia vienas kito, bet niekada nesikerta :)