,,Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiaukitės, nes jūsų laikia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus\" Mt. 5, 11-12
Paniekinti, o Viešpatie, mes buvom,
Nes Tu – tėvynė mūsų amžinoji –
Kiekvieno sodžiaus pakrašty
Rymojai mūsų bočių godose
Ir duoną kasdieninę mūs globojai.
Paskui taurė kančių apvirto –
Juoda tulžis pasruvo nemunais.
Likimą, mums Aukščiausiojo paskirtą,
Kentėjai su mumis kalėjimuose, tremtyse
Ir žinai, ar mes išvargom tą Išėjimo kelią,
Ar tyruose nelaisvės dar klajot,
Apraudant sunkią užmiršimo kaltę?..
Gal mes jau neverti išvyst Žadėtą Žemę, –
Nors ainius mūsų ten nuvesk...
1989m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-03-02 11:23:57
Šio autoriaus kūryba gyvenimiška,paremta istorijos faktais ir tai imponuoja.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-02 01:14:48
Labai daug jausmo, kančios ir vilties.