- Klausau!
- Norėčiau atsiimti savo sielą!
- Užsakymus priimame nuo pusės dešimtos, dabar dar tik po devynių penkiolika.
- Gal padarytumėte išimtį? Eilėje laukiu jau gerą mėnesį.
- Tiek to, atvažiuokite, priimsiu.

Dar nepabudusia ranka nubraukiamos dulkės nuo rašomojo stalo, giliai stalčiuose numarinami susikaupę popieriai ir popiergaliai, nurenkami kavos puodeliai, čia pat ir išplaunami, dirbtinė gėlė užstumiama ant nežinia kada atsiradusios dėmės. Viskas, kaip turi būti. Nagų lakas galėtų būti ir mažiau nusilupinėjęs, bet ką padarysi... Samdyta darbuotoja pasitaiso akinius ir patogiai klesteli į savo vietą. Jeigu tik turėtų leidimą nešiotis ginklą - iš karto suvarpytų visus ankstyvus klientus. Su jiems skirta mandagia dirbtine šypsena.  Nesvarbu, kad įmonės garbė smarkiai nukentėtų. Už tokį mažą valandinį užmokestį nebūtų gaila, jei  patirtų bankrotą. Direktorius pakeltų peržėlusius antakius, pasikasytų plikę ir gergždžiančiu skrudžo balsu išrėktų:
- Viskas, Tu atleista!
Laimė, ramybė ir prieš akis iškilęs alkano sūnaus veidelis. Ne, dar ne dabar.

XXX
- Atsiprašau, kad taip anksti Jus trukdau, bet kitaip negaliu. Nenumatytos aplinkybės...
- Kas toks būsite? - nugriaudėja rūstus perkūnas. Rytais butaforinė šypsena visai nenori išsirangyti iš lovos. Klientas iš tiesų tvarkingas, dar jaunas - lengvas grobis kiekvienai nepatyrusiai giltinei.
- Petrauskas. Paulius. Iš Apelsinų 9a. - Neramiai apsižvalgęs, Paulius, bet dar ne šventasis, įsitaiso ant pirmos pasitaikiusios kėdės ir neramiai ima sukioti pirštus, lyg ką tik būtų metęs rūkyti.  - Pas Jus pernai sudaręs mirties draudimo sutartį...
- Minutėlę palaukite - sučeža greitai perverčiamos bylos, kol galiausiai ,,Mirties draudimo\'\' brokerė suranda reikiamą bylą, sutikrina duomenis ir palengva atsidūsta:
- Taip, pamenu, patekote prieš gerą mėnesį į autoavariją.  
- Tikiuosi, jau baigtas tyrimas ir galiu atsiimti draudimą? - kartais sakoma, kad ,,viltis miršta paskutinė\'\'. Ne, ji miršta biurokratinių formalumų gniaužtuose, dar net nespėjusi gimti.
- Kol kas nieko konkretaus negaliu pasakyti. Įtariama nedraudiminė veika - Jūsų mirtis galėjo nebūti atsitiktinė, kaip teigiate... Žinoma, tai, kad buvote blaivas yra viską lengvinanti aplinkybė. - maži prakaito lašeliai ant kaktos tikriausiai turėtų byloti apie melavimą. Akiniuotoji vilčių smaugikė dairosi servetėlės, bet jos neradusi, tiesiog numeta bylą klientui ant kelių. Še, skaityk, kaip karalius išnaudoja savo teisę sukrimsti pavaldinius. Kita vertus, 25 maldos per dieną tikrai nėra didelis draudiminis mokestis. Ypač, kai į pagalbą galima pasitelkti ir kitus šeimos narius. Svarbu, kad jos būtų nuoširdžios ir tyros.
-Hm...
- Tiek to, dėl visa pikta pasiteirausiu apie Jus pas direktorių - tikra dama: mandagiai išplaukia iš kabineto. Akivaizdu, kad jai bebrotiškai noris dar labiau pagardinti ir taip pudros ryjamą veidą. Kartais tikrai lengva rasti dingstį nusiplauti.

XXX
Praėjus valandai septyniolika minučių ir trisdešimt keturioms sekundėms.

- Pagaliau. - Pono Pauliaus kantrybė tikrai nėra ideali moteris: šluotą gali išsitraukti ir dėl menkniekių.
- Atleiskite, direktorius buvo labai užsiėmęs. Jūs važiavote per geltoną šviesoforo šviesą...
- Aš baiginėjau manevrą...
- Nėra liudininkų...
- Aš nekaltas, kad tas tipas, su fura atsitrenkęs į mano mikroautobusiuką nemirė...
- Reikia patikrinti jo kaltės faktą...
- Aš negaliu laukti dar mėnesį...
- Bijau, kad niekuo negalėsiu Jums padėti...
- Ragana, furija, žiežula...
- Už tokius įžeidinėjimus mes iš vis su Jumis nutrauksime sutartį. Malonėkite išei(ti lieka nepasakyta), - Durys prasiveria ir pro jas įkrypuoja pliktelėjęs velnias, nešinas mažu portfeliuku ir be galo besididžiuojantis naujutėlaičiu šveicarišku tikslumo įsikūnijimu:
- Angela, atleisk, vėluoju, užstrigau spūstyje.
Niekuo neišskirtinis ponas Paulius Petrauskas, paprastas naminių gyvūnų ėdesio pardavėjas iš Šiluvos prišoka prie niekuo neišskirtinės ,,Mirtes draudimo\'\' prekybininkės, nepasikuklina užlaužti jai ranką, stebint niekuo neišskirtiniam pilvočiui, kuris vėl niekšiškai  perleido aukos poziciją niekuo dėtai darbuotojai, sugriebia Nelabąją už gerklės ir ima smaugti, smaugti, smaugti.  Vis stipriau ir stipriau, net nejusdamas, kaip susipurvina, kol staiga netikėtai išbąla ir sukniumba. Vargšė moteris žiopčioja vos atgavusi orą, mintyse regėdama ašarotą savo sūnelio veidelį. Dručkis lengvai atsipučia:
- Pagaliau jie atjungė gyvybės palaikymo aparatūrą. Negaliu patikėti, kad toks vargeta sugebėjo tiek ilgai ištempti, gal aukso puodą išlošė ar kaip? Būk gera, paskaičiuok, kiek uždirbome, ir išvirk man kavos. Pragaro astovus  iškviesiu aš pats.  Gaila, būtų galėjęs keliauti į dangų...


Taip prasidėjo dar vienas rytas ,,Mirties draudimo\'\' kontoroje. Žemėje Tėvas Petras Mykolas pradėjo pasirengimą 12 val.  mišioms - mirties draudimo blankai spindėjo kaip nauji.