Liūdnas kaip vilkas mano ruduo...
Tyliai kaukia, rauda tamsoj.
Slankioja skersgatviais
Švilpia giesmes,
Nereikalingas, skaudžias,
Tik man vienai skirtas.

Kodėl gi tu, vilke, nenugaišti?
Tu senas, paliegęs, Biliūno šunie...
Šešėlis tu mano gilioj naktyje,
Tu rūkas, tu smogas, tamsiausia migla.

Išklojai gatves, trumpam sužibai -
Margaspalviais, ryškiais
Saulėtais šipuliais.
Šukėm aštriom, kruvinom kruvinom...
Ašaringom dienom.
Gedulingom puotom.

Prarijai prarijai...
Negyvu žvilgsniu,
Pražūtingais nasrais ir gaurais pilkais.
Belzebubo vasale, vilke tamsus,
Amžiams pakliuvau į tavo nagus...

Užgesiu tavy aš - purve ir migloj,
Sudužusios saulės minty nekaltoj...
Pradingsiu iliuzijoj amžino miego,
Nesulaukusi ryto ir pirmojo sniego...