Aš norėčiau šiąnakt už tave pasimelsti.
Ir jeigu Dievas yra
Ir jeigu mums su juo pakeliui,
Tebūnie tavo tikėjimas tvirtas.
Ir amžinas kaip žvaigždžių lietus.
Tegul tave saugo visos pagoniškos fėjos.
Tegul laumės pina sapnuose tau plaukus.
Nepavydėsiu jų naktinių šnabždėjimų.
Pro mane pražygiuoja kareivių armijos.
Ir kiekvieno jų veiduose aš regiu tave.
Ir jausmas tarsi turėčiau tave išlydėti į karą.
Į didžiausią gyvenimo mūšį.
Tačiau aš negaliu tavęs paleisti.
Mano serganti siela sektų paskui
Per visą pasaulį.
Todėl meldžiu, kad galėtume pasveikti.
Mūsų dar laukia neperskristos jūros
Ir neišgertos vasaros naktys.
Ir peršviečiamos kaukų dainos.
Meldžiuosi visiems metų laikams,
Kad sustotų.
Mano akių šviesa, kuo mes būsime,
Kai mūsų jau nebebus?
Atiduok man savo liūdesį ir nerimą.
Tegul tavo sapnai būna šviesūs.
Tegul sninga gėlėmis
ir kvepia laisve.
O kai sugrįši čia bus rytas.
Pasibaigs visos kovos.
Ateis žadėtoji Karalystė.
Mylėsiu taip pat pilkai
Ir skaudžiai.
Bet tiek to.
Tu tik sugrįžk.
Mums užteks tik šviesos,
kuri rodytų kelią.
Mes būsim vienas kitam išganymas.
Mes keliausime visatomis, kol
Rasime savo planetą.
Mažą ir keistą.