Vakaras. Bežadis vakaras.
Sušalęs vakaras, nykus, kaip amaras.
O mintys tamsios, kaip vandenynuos,
Paskendo viltys jų labirintuos.

Sustyrę medžiai, jų šakos traška,
Nuo šiaurės vėjo jie braška braška.
O mintys tamsios paskum lekioja,
Lyg tie praeiviai, visur bėgioja.

Tarp gatvių gijų jie išsiraizgę,
Žibintai švyti, nakties kareiviai,
Sargyboj stovi jie lyg pat ryto,
O baltos snaigės tik krito krito.

Užklojo žemę baltu apklotu
Ir gatvės slidžios jų nepabodo.
Sušalę mūrai į dangų remias
Ir mažos žvaigždės neišsilenkia.

Mėnulio veidas, speigu dabintas,
Pro mažą plyšį į langą švyti.
Miražas pilkšvas danguj išnyksta
Ir ima gesti maži žibintai.