Sunku tai išsakyti žodžiais
Įsiklausyti virpesių širdies
Gyvenimo keliu žingsniuoti oriai
Gal ir keistai atrodysi tu iš šalies
O kiek po kaukėm....... slepias
Nevykusių, veidmainiškų veidų
Kiekvienas juk kažko tai siekia
Tik jam priimtinu būdu
Kur gėris.....meilė, nuoširdumas
Pamintas purvinu batu
Nejau tik melas ir gobšumas
Užvaldė protus ir jausmus
Ne....tai netiesa, kad dienos vis tamsėja
Ir prieblanda jau virsta amžina
Nes ir mažyčiai gėrio spindulėliai
Suskaldo kaukes į smulkias šukes
Ertis
2010-02-26 07:51:24
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-26 20:49:11
ne, tikrai iš šalies tai neatrodo keistai.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-02-26 19:00:27
daugiau optimizmo.Aukštyn galvelę.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-26 14:00:51
Nė vienoje pasaulio kalboje nėra skyrybos ženklo iš septynių, penkių ar keturių taškų. Tad kokia kalba rašote?
Paaugliškas gailėjimasis savęs tokiame „sunkiame“ pasaulyje.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-26 12:28:13
Ne....tai netiesa...
Čia kažką reiktų padaryti, su Ne ...su ritmu ?
ir daugtaškių per daug. :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-02-26 11:06:51
Toks optimistiškas kliedesys.
Rimavimas niekam tikęs.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-02-26 11:03:28
Mintys geros, bet reiktų jas išreikšti ne aprašinėjant, o kaip savas, gal net vidines būsenas. Būtų kur kas stipriau ir įtaigiau.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-02-26 09:34:13
ekstravertiškai polinkis stebėt(is)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-26 08:24:00
Gražiai apie viltį, tą vienintelį stimulą gyventi ir vis dar kažko tikėtis...