,,Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė\" Mt. 5, 3
Ateina ir išeina dienos
Su viltimi ir be vilties.
Prie pusamžio esu prikaltas sienos
Ir kelią kas tolyn nuties, -
Kas kartą klausimas į širdį sminga.
,,Mažatiki, - nuaidi Esančiojo balsas, -
Tušti aruodai tavo dvasios peno\".
Aš išeinu į skruzdės kelią,
Tiesos aš ieškau mirštančiam lape,
Nors mažą dalį Paslapties Didžios surasti, -
Kad Dievas didis mažame.
Ir paslapties didybė
Teikia man jėgų.
1989m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-24 22:01:42
Susiaurinčiau šįkart minties lauką.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-24 09:53:55
skaitau, skaitau vis Jūsų posmus...ir norisi pasakyt: taip, reikia apie tai mąstyt, bet gyvent irgi reikia :)...nes gyvenimas prašuoliuos žavus tik stebint pro,, langą\" didybės...norėtųsi išgirst iš jūsų lūpų : gyvenime tu nuostabus!
Vartotojas (-a): Laiza
Sukurta: 2010-02-24 08:03:36
Didžios...didis...didybė... gal kiek per daug pasikartojimų, kažkaip viskas painu, o trečios eilutės iš vis nesupratau.