Mus sieja tik septynios
Kartu praleistos naktys.
Jos visos dabar
Susirenka manyje
Kaip viena.
Rodos, jog
Turiu drugelio klausą...
Girdžiu
Kaip tavo pirštų galiukai
Slysta mano oda.
Užuodžiu
Alyvų prakalbas vakarui:
stiprybė - tai ne pyktis,
stiprybė - mokėti atleisti.
mayah
2010-02-23 22:34:09
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-02-24 23:09:42
Visos septynios naktys kaip viena, drugelio klausa, alyvų prakalbos - kokie gražūs žodžių junginiai... O ir visas eilėraštis persismelkęs ilgesio, trapumo, lengvumo jausmo ;) nuostabu!
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-24 19:13:51
Mielas :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-24 17:48:45
Gražu, tik aš norėjau ilgesnio ((:
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-02-24 01:25:12
\"stiprybė - tai ne pyktis,
stiprybė - mokėti atleisti.\"
ir klausytis drugiu... liux :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-24 00:40:06
septynetas nors ir magiškas, bet nudėvėtas skaičius..., bet jausmų skyrelį tinkamas ;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-23 23:54:50
Švelniai, švelniai - drugelio klausa, pirštų galiukais - o po to - stiprybė. Mane tai labai gerai nuteikė, kažkaip įtaigiai pasakyta, neginčyjamai. Gražus darbelis.
Vartotojas (-a): mayah
Sukurta: 2010-02-23 23:21:00
būna tokių netikėtų sąsajų... :)
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-02-23 23:09:25
Ei, rodos, kad pati rašyčiau... Ir jau antras jūsų eilėraštis.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-23 22:42:04
Patiko žodžiai /stiprybė - mokėti atleisti/. :)